ŽAS "Jis gyvena stotyje"
Teksto autorius: M. Berenis
Muzikos autorius: M. Berenis
Jis slenka ramiai sau Šopeno gatve
Du krepšiai ir kuprinė visa jo manta
Sutriušusi fufaika jį žiemą šildo
Didžiausias kaifas išgerti spirito
Viena jo koja pūva o kitos visai nėra
Ją amputavo pernai jo girta žmona
Bet jis dėl to tik džiaugias nes tai pelną neša
Kai sekmadieniais prie katedros jis išmaldos prašo
O kažkada gi buvo ir jis normalus
Turėjo butą darbą ir netgi du vaikus
Kai suaugo tie sūkos ir matką išspyrė
Pasakė ačiū batia tave globos tėvynė
Jei paklausi kokiame jis gyvena rajone
Jis gyvena stotyje stotyje stotyje
Bet seniui tai nebuvo maščna trauma
Senokai jį viliojo vagzalo fauna
Praėjo senis tikrą filosofijos mokyklą
Filosofija stoty buvo ypač madinga
Ne veltui vietinis bomžas Arnas
Pasidarė sau nakolkę ant peties
Jei pats sau nepadėsi tau niekas nepadės
Kartok jei pats sau nepadėsi tau niekas nepadės
Ir tau paprasčiausiai bus p*zdėc
Gyvendamas gatvėje labai nesiskundė
Už rašalo bonkę stoties kūrvas gundė
Gyveno katilinėje kur šilta visai
Kartu su juo gyveno penki katinai
Jo visas bankas buvo tuščia alaus skarbonkė
Kur gulėjo pora litų už nuduotas bonkes
Jo mentai nepakavo nes jie gerai žinojo
Pasmirsta visas skyrius nuo jo pūvančios kojos
Kai vieną dieną visos santaupos jo baigės
Suprato kad greitu laiku iš bado nusibaigs jis
Paėmęs seną peilį nutykojo turtuolį
Pripjovė ir nusitempė į smirdandį guolį
Nuplėšė jam nuo veido kailinę kepurę
Pamatė kad prieš jį jo tikras vaikas guli
:):)
Bet 7ad būsiu ir Dyne ir Pool'e manau ]
Bet vezu brangiai ir uz nieka neatsakau 
